Spręskite santykių tikslus, tokius kaip jūsų karjeros tikslai

Ar jūs einate karjerą, kuri auga ar net klesti, nes įdėjote į tai pastangų? Pagalvokite apie tai, kaip jums pavyko šioje savo gyvenimo srityje. Daugelis žmonių, kurie nusprendžia santykius. Kai nesiimame pagal savo vertybes, mes nesijaučiame gerai, o tai paprastai verčia poras ar asmenis pamatyti terapeutą. Ironiškas dalykas yra tai, kad daugelis porų labai sėkmingai sekasi kitose savo gyvenimo sritys.

Kodėl mes nepaisome savo santykių?

Per pirmuosius 18–24 santykių mėnesius jums nereikia taikyti daug pastangų. Santykiai yra lengvi, nes mūsų smegenis užtvindo neurochemikalus, dėl kurių mes galime „geisti“ vienas į kitą; Ši santykio fazė vadinama limerence faze. Šiame santykių, bendravimo, noro ir susitvarkymo etape gali būti gana lengva. Tada mes turime sužadėtuvių ir vestuvių, kurios verčia mus skraidyti aukštai. Kai visos dulkės nusistovės ir mūsų smegenys pereina prie išskiriančių neurocheminių medžiagų, mes staiga pastebime, kad turime dirbti santykiuose, į kuriuos greičiausiai nereikėjo dėti daug pastangų iki šio momento. Jei pora nusprendė susilaukti vaikų, ši realybė pasieks greičiau ir sunkiau. Mes pradedame pereiti į autopilotą, o tai gali reikšti, kad mes veikiame įsitvirtinusios schemos, kurias jau turime santuokai. Schemos yra vidinės sistemos, kurias įgijome per savo praeitį, kuri prisideda prie mūsų supratimo apie tai, ką kažkas reiškia ar reprezentuoja: reiškia, kad daugelis iš mūsų pradeda žaisti tokią santuoką, kokią matėme mūsų tėvai. Ar mes išmokome stebėdami, kaip mūsų tėvai kalbasi ar elgiasi tam tikru būdu? Ar mes stebėjome, kaip jie nepaiso vienas kito, ar užsiima nauja veikla, kad vėl sukels tą geidulingą jausmą? Be santuokos, kurią mūsų tėvai modeliavo mums, kur mes išmokstame išlaikyti santykius ar santuoką, mokykloje, klasė? Kartais matome santykius per atstumą, kuriuo norime būti panašūs. Be to, nepriežiūros, nors ir dažnai nepastebi santykių, nes manoma, kad tai nėra tokia kenksminga kaip prievarta, gali padaryti gilesnes psichologines žaizdas nei kai kurios piktnaudžiavimo formos. Jei savo santykiuose jaučiamės emociškai ar seksualiai, o ypač jei patyrėme tėvų aplaidumą, tai gali siųsti labai žalingą žinią, pavyzdžiui, mūsų poreikiai, nesvarbu, arba mes neturime reikšmės. Kadangi aplaidumo trauma yra nematoma, požymiai paprastai būna subtilesni, pavyzdžiui, tyla ar atsiribojimas/vengimas- mažiau matoma, kad trauma (arba didžiulė patirtis) neturi tokio ryšio santykiuose.

Gaukite pagalbos, kol dar nevėlu

Poros dažnai atideda terapiją, kol jos yra sąmojingumo pabaigoje, užšaldytos nuo aplaidumo arba beveik padarytos su santykiais. Daugybę kartų tai nėra galimybė ar noro, kad santykiai veiktų, tai yra tai, kad pora neturėjo įrankių ir žinių sąmoningai pritaikyti pastangas ir dirbti jame. Jie kažkur įgijo nerealų lūkestį (galbūt stebėdami tuos idealizuotus santykius iš tolo), kad jei jie būtų pakankamai mylėję vienas kitą, tai veiktų. Vietoj to, beveik taip, kaip jie nesąmoningai stengėsi leisti santykiams pablogėti, o pastangos yra kylančios į vaikus, darbą, namą, kūno rengybos ir sveikatos tikslus. Tačiau kai galvojame apie tokius klausimus: „Ką tu nori pasakyti savo vaikams, jūsų anūkams ar sau gyvenimo pabaigoje apie vieną iš svarbiausių, ilgiausių jūsų palaikytų santykių?„Staiga viskas atsibodo ir jaučiamės skubos jausmas dirbti, bijodami atsakymo:„ Na, aš gerai išbandžiau, buvau užimtas, daug kas vyko, mes tiesiog tarsi savotiški spėju, kad pasitraukė.“

Jei vertinate savo santuoką, tada dirbkite. Jei nežinote, nuo ko pradėti, paprašykite pagalbos. Turite žinoti apie savo santykių standartus, stebėti jį ir ugdyti valios jėgas bei motyvaciją išlaikyti jį stiprų- kaip ir jūs, kad jums būtų sėkminga savo karjeroje.