7 Pamirštos meilės pamokos iš Mahabharatos

Mahabharata, epinė Indijos saga, moko daug dalykų apie gyvenimą. Bet mes dažnai pamirštame meilės pamokas, kurios mus išmokė.

Kalbant apie tėvų meilę, Dhritrashtra ir Gandhari mus moko, kad turėtume mylėti savo vaikus iš visos širdies, bet ne aklai.

Ryšys tarp Krišnos ir Draupadi yra puikus pavyzdys, kurį berniukas ir mergaitė gali mylėti vienas kitą kaip draugus, ir jame nėra nieko amoralaus.

Skaitydami apie Bhishmos gyvenimą, mes sužinome, kad mums taip pat svarbu mylėti save, mylėti savo tėvus.

Per Savitri ir Satyavano bei Nalos ir Damayanti pasakas Mahabharata moko mus, kad meilė, jei nuoširdžiai ketinama, išgyvena visus sunkumus ir iššūkius.

Nors šiuolaikinė visuomenė šiandien žvelgia į ją, Mahabharata moko mus su Satyavati ir Parasara bei Urvashi ir Arjuna istorijomis, kad seksualinė meilė nėra žeminanti ir tokia pati svarbi kaip emocinė meilė.

Ganga ir Shantanu bei Pururava ir Urvashi moko mus, kad meilė ateina su širdies skausmu.

Kol XXI amžius ginčija tos pačios lyties meilės, Mahabharata mus moko, kad meilė nežino jokios lyties.